Kaip anksti visi išeina! Kėliausi po septynių ir jau tuo laiku albergas būna beveik ištuštėjęs. Nežinau kodėl, bet tada jaučiuos lyg aš turiu skubėti, kad pasinaudočiau vėsiu ryto oru. Po truputį pradedu pakuoti miegmaišį, dantis išsivalau, užsitepu kremą nuo saulės ir batus atsargiai užsimaunu, kad skaudėtų kuo mažiau nuo visų pūslių kurios atsirado per paskutinias keturias dienas ir tada pradedu eiti. Žinau, kad pradžioje skaudės, bet vienintelė išeitis yra toliau eiti kol pripras kojos… Tai ryte įprastai metas kai lenkiu žmonės. Visi sako, kad aš greitai einu. Gal mano judėjimo tempas greitesnis dėl ilgesnių kojų, nesvarbu, aš surandu pirmutinę geltoną…